ESO 2019 m. neaudituoti 6 mėn. rezultatai: augantis naujų klientų skaičius ir gerėjantys prijungimo terminai AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – Bendrovė), kodas 304151376, registruotos buveinės adresas Aguonų g. 24, Vilnius. Bendras AB „Energijos skirstymo operatorius“ išleistų paprastųjų vardinių akcijų skaičius yra 894 630 333; ISIN kodas – LT0000130023. Didžiausios šalyje energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdomos elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pirmojo 2019 m. pusmečio rezultatuose atsispindi stabiliai auganti Bendrovės veikla, o pagrindiniu ESO pajamų šaltiniu išlieka elektros energijos persiuntimas. Nevertinant vienkartinių reguliuojamos veiklos veiksnių, Bendrovės pelningumo rodikliai pagerėjo, investicijos į skirstomąjį tinklą - atitiko suplanuotą 2019 m. lygį, tačiau palyginus su 2018 m. tuo pačiu laiku, - mažėjo. Įtaką pelningumui lėmė sumažėjęs skirtumas tarp reguliatoriaus nustatytos elektros įsigijimo kainos reguliuojamose paslaugose ir faktinės elektros įsigijimo kainos. Taip pat pasikeitę naujų klientų prijungimo pajamų pripažinimo principai ir padidėjusios elektros garantinio tiekimo apimtys. „ESO kiek nuosaikiau investuoja į elektros ir dujų tinklų atnaujinimą. Investicijos į elektros ir dujų skirstomuosius tinklus, per 2019 m. pirmąjį pusmetį, siekė 95,9 mln. eurų – 15,7 proc. mažiau nei 2018 m. tuo pat metu. Tačiau į elektros skirstomojo tinklo plėtrą ESO investavo 42,6 mln. eurų – 21,4 proc. daugiau nei 2018 m. tuo pat metu. Pagrindinė išlaidų augimo priežastis – toliau augantis naujų klientų skaičius bei gerėjantys prijungimo terminai“, sako ESO valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Mindaugas Keizeris. ESO 2018 m. sausio–birželio mėn. koreguota EBITDA sudarė 95,3 mln. eurų ir lyginant su ankstesnių metų analogišku laikotarpiu padidėjo daugiau nei 11,0 mln. eurų arba 13,1 proc. Tokią rodiklio dinamiką išlaikyti padeda auganti Bendrovės turto bazė, efektyvesnė Bendrovės veikla bei padidėjusius naujų klientų prijungimo pajamos. „Svarbiu iššūkiu išlieka didesnės „force majeure“ apimtys, lemiančios tinklo patikimumo lygį: per 2019 m. 6 mėn. laikotarpį vidutinė gedimo šalinimo trukmė buvo 1 val. 30 min, kai atitinkamu 2018 m. laiku - 1 val. 24 min. Esminį efektą rodiklio pablogėjimui turėjo nepalankios orų sąlygos pirmaisiais 2019 m. mėnesiais“, – sako M. Keizeris. Esminiai rodikliai: • ESO pajamos 2019 m. sausio-birželio mėnesiais siekė 263,2 mln. eurų ir buvo 14,8 proc. mažesnės nei 2018 m. sausį-birželį, kai jos siekė 309,0 mln. eurų. Eliminavus nebevykdomos visuomeninio tiekimo veiklos įtaką, 2019 m. 6 mėnesių pajamos buvo 1,8 proc. didesnės už atitinkamo laikotarpio 2018 metų pajamas, kai jos siekė 258,5 mln. eurų. • Elektros, gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos per šešis 2019 m. mėnesius siekė 136,4 mln. eurų ir buvo 36,1 proc. mažesnės nei atitinkamu laikotarpiu 2018 metais. Tam didžiausią įtaką turėjo nuo 2018 m. spalio 1 d. parduota elektros energijos visuomeninio tiekimo veikla. • Gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos lėmė išaugusį Bendrovės grynąjį pelną, tai lėmė parduota elektros energijos visuomeninio tiekimo veikla 2018 m. spalio 1 d. Per pirmąjį šių metų pusmetį grynasis pelnas siekė 28,6 mln. eurų – 60,6 proc. daugiau nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. • 2019 metų sausio-birželio mėnesiais ESO uždirbo 95,3 mln. eurų koreguoto pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (koreguotas EBITDA*) – 13,1 proc. daugiau nei tuo pat metu 2018 metais, kai šis rodiklis buvo 84,2 mln. eurų. • Per 2019 m. sausio–birželio mėn. ESO investicijos į elektros ir dujų skirstomuosius tinklus siekė 95,9 mln. eurų – 15,7 proc. mažiau nei 2018 m. sausio–birželio mėn., kai investicijos buvo 113,7 mln. eurų. • Per 2019 m. pirmąjį pusmetį dėl didesnių stichinių reiškinių („force majeure“) įtakos vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) vienam vartotojui siekė 51,26 minutes ir, lyginant su 2018 m. tuo pat metu, pailgėjo 19,97 minutėmis (2018 m. 6 mėn. SAIDI - 31,29 min). Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam vartotojui (SAIFI) su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka per 2019 m. 6 mėn. siekė 0,69 karto – 0,20 karto daugiau nei 2018 m., kai jis buvo 0,49 karto. * Bendrovės EBITDA ir grynojo pelno rezultatai yra pateikiami po vadovybės atliktų korekcijų, eliminuojant faktinių ir reguliuojamų pajamų nuokrypį bei vienkartinių veiksnių įtaką. Šiomis korekcijomis siekiama atskleisti Bendrovės įprastos veiklos, be netipinių, vienkartinių ar su einamuoju veiklos laikotarpiu tiesiogiai nesusijusių veiksnių, rezultatus. Visi vadovybės atliekami koregavimai atskleidžiami tarpiniuose ir metiniuose Bendrovės pranešimuose. Daugiau informacijos: Tomas Kavaliauskas, atstovas ryšiams su visuomene Mob. +370 617 51616, el. p. tomas.kavaliauskas@le.lt
|